prišus

prišùs, -ì adj. (4) vikrus, šaunus, sumanus, apsukrus: Prìšūs vaikinai buvo pabroliuose jaunojo J. Prišì merga, t. y. nesugriuvusi, greitai dirba, darbas kaip degte dega po jąja, nenusilenkia, neapsileidžia J. Iš to vaiko užaugs prišùs vyras Šv. Prišiám berniokui ne bile merga tinka KlvrŽ. Ka paaugs, būs prišì mergelka Šv. | Gailu pjauti tokį prìšį veršuką Šv.